Gimnazistai sukūrė filmą apie Vilniaus požemius
Senamiestyje vaikštantys praeiviai dažnai net nenujaučia, kokie įdomūs dalykai egzistuoja po jų kojomis, kelis metrus po žeme. Senieji požemiai gali būti įdomūs ne tik vaiduoklių mėgėjams, bet ir istorija besidomintiems gimnazistams, nes požeminė pastatų dalis paparastai būna seniausia ir autentiškiausia – Vilnių šimtmečiais siaubė gaisrai ir karai, o sunykę pastatai neretai buvo atstatomi ant senųjų rūsių.
Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klubo dėmesį jau kurį laiką traukė Šventosios Dvasios bažnyčia, dar vadinama Dominikonų, neretai vadinama didingiausiu vėlyvojo baroko paminklu Vilniuje; joje galima išvysti vieną įspūdingiausių bažnyčių interjerų sostinėje. Pirmoji bažnyčia šioje senamiesčio vietoje, istorikų manymu, galėjo būti pastatyta dar pagoniškosios Lietuvos laikais, apie 1323 metus, valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Šventovė ne kartą buvo perstatoma, rekonstruojama, plečiama. XVI amžiuje šalia bažnyčios įsikūrė dominikonų vienuolynas, kai kunigaikštis Aleksandras atidavė jiems Šv. Dvasios bažnyčią ir paskyrė teritoriją su Vingrių šaltiniais ir vietą Vilniaus mieste. Greitai prasidėjo didelės statybos – domininkonai rekonstravo vienuolyno namą, pristatė papildomų gyvenamųjų ir kitokios paskirties korpusų, pritaikę patalpas vienuolių apgyvendinimui. Ilgainiui vienuolynas stipriai išsiplėtė, tiesa, daug nuostolių dominikonams padarydavo gaisrai ir karai. Pats didžiausias gaisras kilo 1748 metų vasarą. Prasidėjęs Užupyje, stipriam vėjui pučiant, jis greit apėmė visą miestą. Apie 1770 metus dominikonai pasistatė naują, labai puošnią bažnyčią, kuri stovi ir šiandien. Tada taip pat buvo pastatytas ir praplėstas vienuolynas. Išlikę senieji požemiai, statant naują bažnyčią ir vienuolyną, buvo dar padidinti. Bažnyčia, vienuolynas ir pagalbiniai pastatai užima ištisą kvartalą, o po juo driekiasi milžiniškas požeminis labirintas, iki šiol neištyrinėtas iki galo. Manoma, kad tai didžiausia požeminių patalpų sistema, esanti po Vilniaus senamiesčiu.
Čia esančiose kriptose šimtmečiais buvo laidojami žmonės, ir paslaptingos „Mirties karalystės“ vardas ilgam prigijo šiems požemiams. XIX amžiuje Vilniuje sklido legendos, jog bažnyčios požemiuose gyvenanti baltoji dvasia, kuri pasirodė vilniečiams 1863 metų sukilimo metu; įvairūs XIX a. autoriai nurodo, jog šie požemiai yra dviejų aukštų; su šia vieta susijusi ne viena miesto legenda. Ištyrę nemažai mums prieinamos medžiagos ir gavę Vilniaus arkivyskupijos leidimą filmuoti bažnyčioje bei jos požemiuose, su gimnazistais sukūrėme įdomų dokumentinį filmą, kuriame pristatoma ne tik Šv.Dvasios bažnyčios ir dominikonų vienuolyno istorija, bet ir legendos apie paslaptinguosius požemius, jų tyrimus bei kaip šie požemiai atrodo šiandien. Ne visi žino, kad čia palaidoti mirusieji dėl sauso oro virto mumijomis – visa tai irgi pamatysite mūsų filme, kurį pasižiūrėti galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=UEKa45DjD70
Filmo kūrybinė grupė: Greta Stanevičiūtė, Karolis Jablonskas, Deividas Gylys. Filmo vadovas Marius Janulevičius. Kūrybinė grupė už nuoširdų bendradarbiavimą dėkoja klebonui Szymon Wikło, vikarui Daniel Narkun, bažnyčios ūkvedžiui Romuald Butkevič ir Vilniaus arkivyskupijai.
